Zdumiewające dla mnie jest to, że Piasecki przesiedział tak długo w więzieniu, w tym w więzieniu o ostrym rygorze, właściwie to II Rzeczpospolitą poznał zza więziennych krat, a mimo to nie miał, w każdym bądź razie w jego twórczości się to nie przebija, pretensji do tego kraju za złamane życie. Wręcz przeciwnie.
W "Piątym etapie" autor opisuje różnice, bez wdawania się w przyczyny tego stanu rzeczy, pomiędzy życiem na Kresach Wschodnich pod sowiecką kuratelą, a życiem na Kresach Wschodnich pod polską "okupacją" jak to czasami określali Litwini w związku z Wileńszczyzną. Porównanie sowieckiego Mińska z polskim Wilnem, choć przecież za caratu te miasta właściwie pod względem poziomu życia się nie różniły, wypada jakby z groteski.
Sergejus Piasecki Lenkijoje mažai žinomas rašytojas, tačiau autoriaus sunkumas yra virš visų savo darbų, savo išraiškos galia, tiesa, tiesa. Žmogus ir dauguma visų darbais ir biografija.
Mane stebina tai, kad Piasecki sėdėjo taip ilgai kalėjime, taip pat labai maksimalaus saugumo kalėjimą, iš tikrųjų Antroji respublika susitiko už grotų, ir dar jis neturėjo, bet kuriuo atveju, jo darbas yra ne laimingai, reikalavimai į šio skaldytų gyvenimo šalyje. Priešingai.
Į "5. etape" autorius apibūdina skirtumus, nesikreipiant į į tokią padėtį, gyvenimo į tarp Rytų paribio pagal Sovietų globos ir gyvenimo "į Lenkijos Rytų Borderlands" okupacijos "priežasčių yra kartais nurodytų - lietuvių Vilnius Rysys. Palyginimas su Lenkijos Tarybų Minsko Vilniuje, nors caras miestas tinkamas gyvenimo kokybės nesiskiria, jis patenka kaip jei groteskas.
Brak komentarzy:
Prześlij komentarz